Dažniausiai užduodami klausimai

Pareiškėjas, įvykdęs importo / eksporto įsipareigojimus pagal elektroninę / popierinę licenciją, turi pateikti Prašymą dėl užstato grąžinimo, jei nori susigrąžinti užstatą, nelaukiant, kol pasibaigs galioti elektroninė / popierinė licencija. Jo nepateikus, užstatas administruoti bus pradėtas tik pasibaigus elektroninės licencijos galiojimo laikui, o popierinės licencijos atveju – po licencijos sugrąžinimo Agentūrai. Platesnė informacija žr. Licencijos: Dokumentų formos - Žemės ūkio agentūra

Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239 14 straipsnio 6 dalimi, licencijas išduodanti įstaiga produktų išleidimo į laisvą apyvartą įrodymą turi gauti per 60 kalendorinių dienų nuo licencijos galiojimo pabaigos. Licencijas išduodanti įstaiga eksporto ir išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymą turi gauti per 180 kalendorinių dienų nuo licencijos galiojimo pabaigos. Išskyrus atvejus, kai atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure).

Grynaisiais pinigais pateikiami užstatai turi būti pervedami į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) AB Artea banko sąskaitą Nr. LT75 7180 3000 0034 5113, banko kodas 71803. Pervedant grynuosius pinigus į NMA sąskaitą rekomenduojame nurodyti tokią mokėjimo paskirtį: „Užstatas už Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, susijusius su žemės ūkio ir maisto produktų eksportu iš ES arba importu į ES“. Grynieji pinigai paraiškos pateikimo dieną turi būti pervesti į NMA sąskaitą iki 14 val. Lietuvos laiku (13 val. Briuselio laiku). Platesnė informacija žr. Licencijos: Užstato teikimas - Žemės ūkio agentūra

Paraiškos pateikimo diena laikoma ta diena, kurią Agentūra ją gauna, iki 14 val. Lietuvos laiku (13 val. Briuselio laiku). Paraiškos importo licencijai AGRIM / eksporto licencijai AGREX gauti administravimas trunka vieną dieną ir licencija išduodama paraiškos pateikimo dieną, išskyrus atvejus, kai:

• paraiška pateikta importo licencijai AGRIM gauti pagal lengvatinę ar tarifinių kvotų tvarką;
• atskirų produktų rinkų importą / eksportą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose nustatyta atskira licencijų išdavimo tvarka.

Leidimai išduodami neterminuotam laikui.

Įmokos mokamos VMI, įmokos kodas 5794.

Ūkinių gyvūnų Veislininkystės leidimo rinkliavos dydis yra 28,00 Eur.

Pluoštinių kanapių importo licencijos rinkliavos dydžiai:

už išdavimą importuojant žaliavines ar mirkytas pluoštines kanapes arba pluoštinių kanapių sėklą 53,00 Eur;

už išdavimą importuojant sėjai neskirtas pluoštinių kanapių sėklas 30,00 Eur;

už tikslinimą 5,7 Eur.

Sąrašas VMI banko sąskaitų:

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimą žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažinimą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3¹ straipsnis;

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 3D-435 „Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašo patvirtinimo“

Negali. Norėdama būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), ji turi pateikti (turi būti pateikusi) Juridinių asmenų registrui finansinės ataskaitos dokumentus už praėjusius finansinius metus.

Reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3¹ straipsnyje:

1. kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;
2. kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pardavimo pajamos turi atitikti Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje numatytus reikalavimus;
3. neturėti mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4. nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys negali būti kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
5. turi atitikti pasirinktą vieną iš Įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pripažinimo kriterijų.

Prašymai ir kiti dokumentai dėl kooperatinės bendroves pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove teikiami per Kooperatyvų programinį įrankį (KPĮ), prie kurio prisijungiama per Elektroninius valdžios vartus.

Prisijungus prie KPĮ, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1. Prašymą;
2. Pažymą apie kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) veiklą per praėjusius finansinius metus;
3. Revizijos išvadą (jei kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) nusimačiusi įstatuose ją sudaryti);
4. Duomenis ir informaciją apie kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narius ir jų atitikimą pasirinktam pripažinimo kriterijui.

Žemės ūkio agentūros puslapyje patalpinta Prašymų kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) pripažinti žemės ūkio kooperatine bendrove ir kitų dokumentų teikimo per KPĮ instrukcija.

Reikalaujamas minimalus pardavimų pajamų dydis priklauso nuo sektoriaus ir nuo to ar kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) siekia pripažinimo pirmą ar ne pirmą kartą:

1) grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 20 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;

2) kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų.

Turi pateikti dokumentą, kuris yra įtvirtintas kooperatyvo įstatuose. Jei įstatuose numatyta, kad  kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) privalo sudaryti revizijos komisiją ir teikti revizijos komisijos išvadas dėl kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) finansinės ataskaitos už praėjusius metus, tai, teikdama dokumentus per Kooperatyvų programinį įrankį, prideda revizijos komisijos išvadą, o jei įstatuose numatyta teikti auditorių ar audito įmonės išvadą – finansinės ataskaitos dokumentai už praėjusius finansinius metus turi būti pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje.

Tai priklauso nuo kooperatyvo pateiktų dokumentų tikslumo. Jei pateiktuose dokumentuose nėra nustatyta klaidų ar neatitikimų, arba pateikti dokumentai operatyviai tikslinami, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos per 20 d. d. priima sprendimą dėl kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)  pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).

Pripažinimas suteikiamas dvejiems metams.

Visi melioracijos statiniai yra apskaitomi Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje. Skenuoti melioracijos projektų žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinyje.

Kaip naudotis, galite sužinoti pažiūrėję  vaizdo instrukciją. Arba kreiptis į savivaldybę kurių teritorijoje yra melioracijos statiniai. 

Melioruotos žemės savininkas ar kitas naudotojas, norėdamas gauti techninius dokumentus apie jų žemėje esančius melioracijos statinius, prašymą teikia rajono savivaldybės administracijai. 

Savivaldybė, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos parengia ir pateikia pareiškėjui dokumentus nurodytus Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklėse.

3D-228 Dėl Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklių

Žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą organizuoja sklypo savininkas. Melioracijos statiniai naudojami ir prižiūrimi, kad dėl jų gedimų nebūtų padaroma žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai.

Konsultacijas dėl melioracijos statinių priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos teikia savivaldybių, kurių teritorijoje yra melioracijos statiniai, melioracijos specialistai vadovaudamiesi Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių nuostatomis.

3D-186 Dėl Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių

Žemės sklypų savininkai arba naudotojai dėl jų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų remonto turi kreiptis į rajono savivaldybės administraciją ir pateikti:

1.Prašymą suremontuoti melioracijos statinių avarinį gedimą.

2.Vietos schemą su tiksliai nurodyta avarinio gedimo vieta.

3D-744 Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų avarinių gedimų šalinimo ir remonto darbų prioritetų nustatymo tvarkos aprašas

Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas , kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį. 

D1-590/3D-583 Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašymo patvirtinimo

Miško įveisimas žemės sklype, kuriame yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos, galimas tik jeigu yra gautas savivaldybės administracijos, kuri valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise, pritarimas.

D1-225 Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo

Kaimo bendruomeninė organizacija – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Tai organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu ir (arba) Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymu, bei atitinkanti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatytus reikalavimus.

Kaimo bendruomeninės organizacijos sampratoje apibrėžiamas visų konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojų interesų atstovavimas, o ne tik tam tikros jų grupės. Todėl organizacijos, kurios vienija atskiras gyventojų grupes kitais nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais – pavyzdžiui, pagal lytį, amžių, religiją, tautybę, kilmę, negalią, sveikatos būklę, profesiją, pomėgius, įsitikinimus, lytinę orientaciją ar etninę priklausomybę – net jei jos veikia kaimo vietovėje, negali būti laikomos bendruomeninėmis organizacijomis, nes neatitinka pagrindinio bendruomeniškumo principo – atstovauti visų vietovės gyventojų interesams.

Kaimo vietovė – tai kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.

Siekiant nustatyti, ar maisto papildų pirkimas-pardavimas patenka į Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje draudimo (toliau – NPPD) įstatymo teisinio reguliavimo ribas, visų pirma reikia įvertinti, ar maisto papildas yra laikomas žemės ūkio ir maisto produktu Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo atžvilgiu. 

Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog žemės ūkio ir maisto produktai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (nuoroda: spausti čia) nurodyti produktai ir juos perdirbus pagaminami tame priede nenurodyti maistui skirti produktai. 

Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002 nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras maistu laikoma medžiaga arba produktas perdirbtas, perdirbtas iš dalies, arba neperdirbtas, kurį žmogus nuris, arba pagrįstai tikimasi, kad jis jį nuris.

Maisto papildai pagal teisinį reglamentavimą patenka į maisto teisinę reguliavimo sritį. Vadovaujantis 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo 2 straipsnio a punktu, maisto papildai apibrėžti kaip maisto produktai.

Nustačius, kad maisto papildas priskirtinas maistui ir yra pagamintas iš SESV I priede nurodytų žemės ūkio ir maisto produktų, arba yra pagamintas perdirbus šiame priede nurodytus žemės ūkio ir maisto produktus, šiam maisto papildui turi būti taikomas NPPD įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Ne, Agentūros kompetencija apima tik Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą. Ginčai dėl skolų yra sprendžiami  Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teikiant pareiškimą turi būti nurodyti šie duomenys:

Pareiškėjo duomenys:

• • Vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas);
  • Kontaktai (adresą, el. paštas, tel. nr.).

Pirkėjo (kitų šalių) duomenys:

• • Pirkėjo/pardavėjo, kuriuo susijęs skundas, pavadinimas;
  • Kontaktinė informacija (jei žinoma).

Aprašymas, dėl ko kreipiatės:

• • Kokia veikla, praktika, veiksmas, sprendimas, elgesys, kurį laikote nesąžiningu;
  • Kada ir kur tai įvyko;
  • Kokios sutarties ar susitarimo pagrindu veiksmas kilo (jei yra).

Įrodymai ir dokumentai:

• • Sutartys, susirašinėjimai, sąskaitos faktūros, mokėjimų terminų pažymos, kvitai;
  • Kiti dokumentai, kurie pagrindžia jūsų teiginius.

Jūsų prašymas

Pranešimą Agentūrai pateikti galite elektroniniu paštu [email protected], raštu Agentūros buveinės adresu Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius arba atvykus į Agentūros administraciją ir paliekant skundą registratūroje.

Vadovaujantis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje draudimo įstatymu Greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – žemės ūkio ir maisto produktai, kurie dėl savo pobūdžio ir (ar) numatomos paskirties gali tapti netinkami parduoti per 30 kalendorinių dienų po šių produktų derliaus nuėmimo, pagaminimo ar perdirbimo. Siekiant įvertinti, ar produktas priskiriamas greitai gendantiems žemės ūkio ir maisto produktams, pirkėjai ir tiekėjai turi vadovautis Žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašu ir Rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-640 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašo ir Rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašo patvirtinimo“.

Europos Komisija nurodo, kad remiantis Direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 punktu, Direktyva yra taikoma žemės ūkio produktams, kurie yra įvardinti SESV 1 priede, taip pat produktams, kurie nėra įvardinti šiame priede, tačiau buvo pagaminti naudoti kaip maistas, iš SESV 1 priede nurodytų produktų.

Ties sąvokomis „maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams” yra nuoroda į Briuselio nomenklatūros 23 skirsnį, kuris sutampa su kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsniu. Peržiūrėti, kokie pagaminti pašarai gyvūnams patenka į kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsnį ir pagal Direktyvą yra laikomi žemės ūkio produktais, galima Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (toliau – Reglamentas, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:01987R2658-20240701) 23 skirsnyje.

Jeigu pašaras gyvūnams yra įvardintas Reglamento 23 skirsnyje, tuomet jis laikomas žemės ūkio ir maisto produktu ir jį perkant turi būti taikomas Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.

Remiantis Europos Komisijos išaiškinimu, norint produktą priskirti prie žemės ūkio ir maisto produktų, jis turi būti įtrauktas į Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau - SESV) I priedą, arba produktas gali būti neįtrauktas į SESV I priedą, tačiau jis turi būti perdirbtas iš SESV I priede nurodytų produktų ir skirtas naudoti kaip maistas. Pirmuoju atveju nereikia vertinti, ar alkoholiniai gėrimai, kurie įtraukti į SESV I priedą, pavyzdžiui šviežių vynuogių vynas, kiti fermentuoti gėrimai (sidras, kriaušių sidras, midus) yra skirti vartoti kaip maistas, nes šie produktai automatiškai patenka į teisinio reguliavimo sritį.

Antruoju atveju produktai, kurie nėra įtraukti į SESV I priedą, bet yra pagaminti iš SESV I priede nurodytų produktų ir yra skirti vartoti kaip maistas, taip pat patenka į teisinio reguliavimo sritį. Tai reiškia, jeigu alus, vermutas, aromatizuotas vynas, spiritiniai, ar kiti gėrimai yra pagaminti perdirbant SESV I priede nurodytus produktus ir yra skirti vartoti kaip maistas, tokiu atveju šie produktai bus laikomi žemės ūkio ir maisto produktais ir pateks į Agentūros teisinio reguliavimo sritį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymu žemės ūkio ir maisto produktų pirkėju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo vietos, taip pat tokių asmenų grupė arba Europos Sąjungoje veikiantis viešasis subjektas, perkantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktus.  

Tai reiškia, kad ir užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo gali būti Agentūros atliekamo pažeidimo tyrimo objektu, jeigu jis perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus iš Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų.

Paaiškiname, kad, nesudarius rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, toks žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimas gali būti laikomas nesąžininga prekybos praktika. Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis 5 punkte įtvirtintas draudimas pirkti žemės ūkio ir (ar) maisto produktus nesudarius rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šio įstatymo nuostatos nesąžiningos prekybos praktikai, nurodytai įstatymo 4 straipsnio 4 ir 7 dalyse taikomos tik tais atvejais, kai tiekėjo ir pirkėjo metinės pardavimo pajamos per praėjusius finansinius metus patenka į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 punkto a-e papunkčiuose nustatytus praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų intervalus.

Atsižvelgiant į tai, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimas be rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties laikytinas nesąžininga prekybos praktika, yra vertinamos pirkėjo ir tiekėjo praėjusių finansinių metų metinės pardavimo pajamos.

Patvirtiname, kad pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 1 straipsnio 7 dalies 1 punktą, šis įstatymas netaikomas vertinti galimus nesąžiningus veiksmus, kai juose dalyvauja žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų eurų ir daugiau. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų sudaromose sutartyse. Pažymėtina, kad draudžiama sudaryti sutartis, kurių nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2 punktu, susitarimas nebūtų laikomas draudžiamu, jeigu raštu:

• iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai yra susitarta;
• susitarimas yra patvirtintas pirkimo–pardavimo sutartyje ir (arba) paslaugų teikimo sutartyje arba vėliau tiekėjo ir pirkėjo sudarytose sutartyse.

Atkreipiame dėmesį, kad, nepaisant pateikto atsakymo, Agentūra nagrinėdama, ar nebuvo įstatymo pažeidimo, kiekvienu konkrečiu atveju vertins tiek faktines sutarties sudarymo aplinkybes, tiek jų laikymosi sąlygas, kas sąlygotų daryti išvadą, esant Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pažeidimui.

Ne. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymu Agentūra turi teisę duoti privalomus nurodymus tiekėjams ir pirkėjams, taip pat viešojo administravimo subjektams pateikti finansinių ir (ar) kitų dokumentų, iš jų ir dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių, kopijas ir informaciją, reikalingą šiame įstatyme Agentūrai nustatytoms funkcijoms atlikti. Už Agentūros privalomojo nurodymo pateikti dokumentus nevykdymą yra taikomos sankcijos.

Žemės ūkio agentūra atlieka pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kuriuos padarė didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės, tyrimus ir nagrinėja bylas, taiko sankcijas, teikia tiekėjams ir pirkėjams konsultacijas dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatų tinkamo taikymo, atlieka kitas nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme nustatytas funkcijas.

Tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti, taip pat gamintojų grupės arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupės (t. y. gamintojų organizacijos, tiekėjų organizacijos, kitos organizacijos, taip pat tokių organizacijų asociacijos) turi teisę reikalauti, kad Agentūra pradėtų pažeidimo tyrimą, ir pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą tiekėjo prašymu ir jo interesais, jeigu tokios organizacijos yra pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos.

Pareiškimas turi būti pateiktas per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis – per vienerius metus nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Praleidus šį terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 5 punktu, Agentūra atsisako pradėti pažeidimo tyrimą.

Taip, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas teikdamas pareiškimą gali Agentūrai pateikti motyvuotą  prašymą dėl konfidencialumo taikymo, nurodydamas kokią informaciją Agentūra turėtų laikyti konfidencialia. Konfidencialia informacija gali būti informacija, kuri, pareiškėjo manymu, gali pakenkti jo interesams ir (arba) sudaro komercinę paslaptį.

Remiantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius nuo Agentūros sprendimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Agentūros sprendimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po 6 mėnesius.

Agentūra turi teisę skirti įpareigojimą nutraukti draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, ar pareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą.

Taip pat Agentūra turi teisę skirti baudas:

• Kai pirkėjas vėluoja sumokėti tiekėjui už žemės ūkio ir maisto produktus, pirkėjui skiriama ne mažesnė kaip dviejų šimtų eurų, tačiau ne didesnė kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos dydžio bauda;
• Už kitus Įstatyme nurodytus draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus – pirkėjui skiriama ne mažesnė kaip 500 eurų, tačiau ne didesnė kaip 0,7 procento nuo pardavimo pajamų per praėjusius finansinius metus dydžio bauda;
• Sankcijos už Agentūros reikalavimų nevykdymą:
  • Tiekėjui, pirkėjui, viešojo administravimo subjektui už Agentūros privalomojo nurodymo pateikti finansinių ir (ar) kitų dokumentų, iš jų ir dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių, kopijas ir informaciją, reikalingus NPPD įstatyme Agentūrai nustatytoms funkcijoms atlikti, skiriama iki 50 eurų bauda už kiekvieną Agentūros privalomojo nurodymo nevykdymo dieną;
  • Už Agentūrai informacijos apie gautas pajamas per praėjusius finansinius ar einamuosius metus nepateikimą, Pirkėjui skiriama nuo 3 000 iki 10 000 eurų bauda, o jeigu toks pat pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 6 000 iki 20 000 eurų bauda;
  • Už Agentūros įpareigojimo nutraukti draudžiamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus ar įpareigojimo atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą, arba šių įpareigojimų įvykdymą ne laiku, Pirkėjui skiriama iki 300 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
  • Už reikalavimo nutraukti galimai neteisėtą veiklą, reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų tiekėjui esminės žalos arba dėl to atsirastų nepataisomų pasekmių Pirkėjui skiriama iki 300 eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną;
  • Už Agentūros reikalavimų nevykdymą Agentūros darbuotojams atliekant NPPD įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus Pirkėjams skiriama nuo 100 iki 700 eurų bauda.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsiskaitymo terminai yra imperatyvūs, aiškiai apibrėžti ir privalomi visiems ūkio subjektams. Šiuo specialiuoju teisiniu reguliavimu nustatomi maksimalūs atsiskaitymo terminai, kurie negali būti keičiami ar pratęsiami šalių susitarimu ar kitais pagrindais.

Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių ar termino pratęsimo galimybių tais atvejais, kai atsiskaitymo termino pabaiga sutampa su ne darbo diena. Atsižvelgiant į tai, bendrosios civilinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.121 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančios termino pabaigos perkėlimą į artimiausią darbo dieną, šiuo atveju netaikomos.

Atsiskaitymo terminas, nustatytas Įstatyme (pvz., 30 kalendorinių dienų), skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis ir negali būti pratęsiamas, nepriklausomai nuo to, ar jo pabaiga sutampa su ne darbo diena. Atitinkamai, mokėjimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip paskutinę termino dieną, net jeigu ji yra ne darbo diena.

Agentūra atsisako pradėti pažeidimo tyrimą kai:

• pareiškime nurodyto pažeidimo tyrimas nepriskirtinas Agentūros kompetencijai;
• pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų jau yra priimtas Agentūros sprendimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas;
• pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Agentūros nustatytą terminą nepašalino nustatytų pareiškimo trūkumų;
• pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra priskirtinos prie Agentūros vadovo patvirtintų galimų mažareikšmių pažeidimų.
• praėjo daugiau nei 1 metai nuo pažeidimo padarymo iki pareiškimo Agentūroje gavimo dienos, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

Rekomenduotina atsižvelgti į tai, kad Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede įtvirtintoje Rekomenduojamoje pieno pirkimo–pardavimo sutarties formoje yra nuostata, kad „Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie siūlomus pieno kainų pakeitimus ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu ir (arba) pasirašytinai.“,todėl 30 kalendorinių dienų laikotarpis galėtų būti laikomas minimaliu terminu.

Informavimo terminas turi būti pakankamas, kad žalio pieno pardavėjas turėtų pakankamai laiko susipažinti su siūlomais pakeitimais, juos įvertinti ir priimti sprendimą – sutikti su jais arba, esant pagrindui, nutraukti sutartį nustatyta tvarka. Tokiu būdu užtikrinamas sutartinių santykių stabilumas, teisinis tikrumas ir tiekėjo ekonominių interesų apsauga.

Pienas – laikytinas greitai gendančiu žemės ūkio ir maisto produktu, dėl šios priežasties jo tiekimo santykiai pasižymi tęstiniu ir operatyviu pobūdžiu, o sutarties nutraukimas gali turėti tiesioginę ir reikšmingą įtaką ūkininko veiklai.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudžiama atšaukti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad tiekėjas galėtų pagrįstai surasti alternatyvių realizavimo ar panaudojimo galimybių; pranešimas apie tokių produktų užsakymų atšaukimą, pateiktas likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, visais atvejais laikomas pavėluotu. Nors minėta nuostata tiesiogiai reglamentuoja tik greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimą, joje įtvirtintas 30 kalendorinių dienų terminas atspindi įstatymų leidėjo vertinimą, koks laikotarpis paprastai laikytinas minimaliu, kad tiekėjas galėtų realiai apsaugoti savo ekonominius interesus greitai gendančių produktų tiekimo santykiuose. Todėl 30 kalendorinių dienų terminas laikytinas minimaliu terminu, prieš kurį turi būti pranešama apie sutarties nutraukimą.

Taip, vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, 13.1 punktu, pieno pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta bazinių rodiklių pieno kaina.

Vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, 13.1 punktu, pieno pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti aiškiai nurodyti informavimo apie kainos ir (arba) sutartyje nustatytų priedų bei priemokų pakeitimą terminai ir būdai – raštu ir (arba) pasirašytinai.

„Raštu ir (arba) pasirašytinai“ reiškia, kad informuoti užtenka tik raštu (pvz., išsiųsti el. laišką), arba tik pasirašytinai, arba reikia abiejų kartu, tai yra, ir raštu, ir pasirašytinai (pvz., išsiųsti el. laišką ir jį pasirašyti).

Tačiau Pieno supirkimo taisyklių 4 priede įtvirtintoje Rekomenduojamoje pieno pirkimo–pardavimo sutarties formoje yra papildoma nuostata, kuri įtvirtina, kad „Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie siūlomus pieno kainų pakeitimus ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu ir (arba) pasirašytinai.Per šį terminą šalims parašais patvirtinus susitarimą dėl pieno kainų pakeitimo, šis susitarimas laikomas sutarties pakeitimu ir yra neatskiriama sutarties dalis.“, tai reiškia, kad kainos mažinimas gali būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu apie jį ūkininkas informuojamas laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, terminų ir formos reikalavimų.

Svarbu, kad žalio pieno pardavėjas būtų informuojamas apie pieno kainos mažinimą ir turėtų galimybę susipažinti su siūlomais pakeitimais, juos įvertinti ir išreikšti sutikimą/nesutikimą.

Žalio pieno pardavėjui nepasirašius pateikto kainos pakeitimo, mokėtina kaina:

• Jeigu ankstesnis susitarimas dėl kainos priedo buvo terminuotas ir jo galiojimo terminas yra pasibaigęs, pasibaigus priedo galiojimui teisiniai santykiai reglamentuojami pagrindinės sutarties nuostatomis, tai yra taikoma sutartyje nustatyta bazinė kaina.  Tokiu atveju pirkėjas turėtų aiškiai ir iš anksto informuoti pardavėją apie tai, kad, nepasirašius naujo priedo ar pakeitimo, bus mokama tik  sutartyje nustatyta bazinė kaina.
• Jeigu ankstesnis susitarimas dėl kainos priedo neturi galiojimo termino, tai iki tol, kol šalys pasirašo naują susitarimą dėl kainos priedo arba iki sueina šio susitarimo galiojimo terminas, mokama praėjusį atsikaitymo laikotarpį mokėta suma.

Agentūra šiuo metu laikinai nevykdo ūkio subjektų, perkančių ir (ar) parduodančių žalią pieną, veiklos priežiūros iki kol bus priimtas naujos redakcijos Pieno įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi išaiškino, jog nors Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas formaliai tebėra galiojantis, jame įtvirtintos teisės normos de facto nebegali būti taikomos, nes nebėra sistemos, kurios dalimi jos yra (buvo), o trūkstamos teisinio reguliavimo dalys yra būtinos tinkamam normų taikymui, siekiant išvengti nepagrįsto asmenų teisių ir teisėtų interesų ribojimo. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, Agentūra neturi teisinio pagrindo vykdyti minėto įstatymo nuostatų priežiūros funkcijų.

Tačiau žalio pieno pirkėjų ir tiekėjų, kaip ūkio subjektų, vykdančių veiklą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, priežiūrą Agentūra atlieka pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą.

Daugiau informacijos apie ūkio subjektų, vykdančių veiklą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, priežiūrą skelbiama Agentūros interneto svetainės skiltyje „Nesąžininga prekyba“.

Ūkio subjektai, vykdydami žalio pieno pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, privalo laikytis šių galiojančių teisės aktų:

• 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (148, 149 str.);
• 2001 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“;
• 2015 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-603 „Dėl Duomenų apie žalio pieno supirkimą teikimo ir informacijos viešinimo taisyklių patvirtinimo“.