Dažniausiai užduodami klausimai

Pareiškėjas, įvykdęs importo / eksporto įsipareigojimus pagal elektroninę / popierinę licenciją, turi pateikti Prašymą dėl užstato grąžinimo, jei nori susigrąžinti užstatą, nelaukiant, kol pasibaigs galioti elektroninė / popierinė licencija. Jo nepateikus, užstatas administruoti bus pradėtas tik pasibaigus elektroninės licencijos galiojimo laikui, o popierinės licencijos atveju – po licencijos sugrąžinimo Agentūrai. Platesnė informacija žr. Licencijos: Dokumentų formos - Žemės ūkio agentūra

Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239 14 straipsnio 6 dalimi, licencijas išduodanti įstaiga produktų išleidimo į laisvą apyvartą įrodymą turi gauti per 60 kalendorinių dienų nuo licencijos galiojimo pabaigos. Licencijas išduodanti įstaiga eksporto ir išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymą turi gauti per 180 kalendorinių dienų nuo licencijos galiojimo pabaigos. Išskyrus atvejus, kai atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure).

Grynaisiais pinigais pateikiami užstatai turi būti pervedami į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) AB Artea banko sąskaitą Nr. LT75 7180 3000 0034 5113, banko kodas 71803. Pervedant grynuosius pinigus į NMA sąskaitą rekomenduojame nurodyti tokią mokėjimo paskirtį: „Užstatas už Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, susijusius su žemės ūkio ir maisto produktų eksportu iš ES arba importu į ES“. Grynieji pinigai paraiškos pateikimo dieną turi būti pervesti į NMA sąskaitą iki 14 val. Lietuvos laiku (13 val. Briuselio laiku). Platesnė informacija žr. Licencijos: Užstato teikimas - Žemės ūkio agentūra

Paraiškos pateikimo diena laikoma ta diena, kurią Agentūra ją gauna, iki 14 val. Lietuvos laiku (13 val. Briuselio laiku). Paraiškos importo licencijai AGRIM / eksporto licencijai AGREX gauti administravimas trunka vieną dieną ir licencija išduodama paraiškos pateikimo dieną, išskyrus atvejus, kai:

• paraiška pateikta importo licencijai AGRIM gauti pagal lengvatinę ar tarifinių kvotų tvarką;
• atskirų produktų rinkų importą / eksportą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose nustatyta atskira licencijų išdavimo tvarka.

Leidimai išduodami neterminuotam laikui.

Įmokos mokamos VMI, įmokos kodas 5794.

Ūkinių gyvūnų Veislininkystės leidimo rinkliavos dydis yra 28,00 Eur.

Pluoštinių kanapių importo licencijos rinkliavos dydžiai:

už išdavimą importuojant žaliavines ar mirkytas pluoštines kanapes arba pluoštinių kanapių sėklą 53,00 Eur;

už išdavimą importuojant sėjai neskirtas pluoštinių kanapių sėklas 30,00 Eur;

už tikslinimą 5,7 Eur.

Sąrašas VMI banko sąskaitų:

Visi melioracijos statiniai yra apskaitomi Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje. Skenuoti melioracijos projektų žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinyje.

Kaip naudotis, galite sužinoti pažiūrėję  vaizdo instrukciją. Arba kreiptis į savivaldybę kurių teritorijoje yra melioracijos statiniai. 

Melioruotos žemės savininkas ar kitas naudotojas, norėdamas gauti techninius dokumentus apie jų žemėje esančius melioracijos statinius, prašymą teikia rajono savivaldybės administracijai. 

Savivaldybė, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos parengia ir pateikia pareiškėjui dokumentus nurodytus Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklėse.

3D-228 Dėl Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams taisyklių

Žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą organizuoja sklypo savininkas. Melioracijos statiniai naudojami ir prižiūrimi, kad dėl jų gedimų nebūtų padaroma žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai.

Konsultacijas dėl melioracijos statinių priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos teikia savivaldybių, kurių teritorijoje yra melioracijos statiniai, melioracijos specialistai vadovaudamiesi Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių nuostatomis.

3D-186 Dėl Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių

Žemės sklypų savininkai arba naudotojai dėl jų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų remonto turi kreiptis į rajono savivaldybės administraciją ir pateikti:

1.Prašymą suremontuoti melioracijos statinių avarinį gedimą.

2.Vietos schemą su tiksliai nurodyta avarinio gedimo vieta.

3D-744 Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų avarinių gedimų šalinimo ir remonto darbų prioritetų nustatymo tvarkos aprašas

Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas , kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį. 

D1-590/3D-583 Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašymo patvirtinimo

Miško įveisimas žemės sklype, kuriame yra įrengtos valstybei nuosavybės teise priklausančios melioracijos sistemos, galimas tik jeigu yra gautas savivaldybės administracijos, kuri valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise, pritarimas.

D1-225 Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimą žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažinimą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3¹ straipsnis;

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 3D-435 „Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašo patvirtinimo“

Negali. Norėdama būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), ji turi pateikti (turi būti pateikusi) Juridinių asmenų registrui finansinės ataskaitos dokumentus už praėjusius finansinius metus.

Reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3¹ straipsnyje:

1. kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;
2. kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pardavimo pajamos turi atitikti Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje numatytus reikalavimus;
3. neturėti mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4. nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys negali būti kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
5. turi atitikti pasirinktą vieną iš Įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pripažinimo kriterijų.

Prašymai ir kiti dokumentai dėl kooperatinės bendroves pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove teikiami per Kooperatyvų programinį įrankį (KPĮ), prie kurio prisijungiama per Elektroninius valdžios vartus.

Prisijungus prie KPĮ, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1. Prašymą;
2. Pažymą apie kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) veiklą per praėjusius finansinius metus;
3. Revizijos išvadą (jei kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) nusimačiusi įstatuose ją sudaryti);
4. Duomenis ir informaciją apie kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narius ir jų atitikimą pasirinktam pripažinimo kriterijui.

Žemės ūkio agentūros puslapyje patalpinta Prašymų kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) pripažinti žemės ūkio kooperatine bendrove ir kitų dokumentų teikimo per KPĮ instrukcija.

Reikalaujamas minimalus pardavimų pajamų dydis priklauso nuo sektoriaus ir nuo to ar kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) siekia pripažinimo pirmą ar ne pirmą kartą:

1) grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 20 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;

2) kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų.

Turi pateikti dokumentą, kuris yra įtvirtintas kooperatyvo įstatuose. Jei įstatuose numatyta, kad  kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) privalo sudaryti revizijos komisiją ir teikti revizijos komisijos išvadas dėl kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) finansinės ataskaitos už praėjusius metus, tai, teikdama dokumentus per Kooperatyvų programinį įrankį, prideda revizijos komisijos išvadą, o jei įstatuose numatyta teikti auditorių ar audito įmonės išvadą – finansinės ataskaitos dokumentai už praėjusius finansinius metus turi būti pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje.

Tai priklauso nuo kooperatyvo pateiktų dokumentų tikslumo. Jei pateiktuose dokumentuose nėra nustatyta klaidų ar neatitikimų, arba pateikti dokumentai operatyviai tikslinami, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos per 20 d. d. priima sprendimą dėl kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)  pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).

Pripažinimas suteikiamas dvejiems metams.

Kaimo bendruomeninė organizacija – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Tai organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu ir (arba) Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymu, bei atitinkanti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatytus reikalavimus.

Kaimo bendruomeninės organizacijos sampratoje apibrėžiamas visų konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojų interesų atstovavimas, o ne tik tam tikros jų grupės. Todėl organizacijos, kurios vienija atskiras gyventojų grupes kitais nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais – pavyzdžiui, pagal lytį, amžių, religiją, tautybę, kilmę, negalią, sveikatos būklę, profesiją, pomėgius, įsitikinimus, lytinę orientaciją ar etninę priklausomybę – net jei jos veikia kaimo vietovėje, negali būti laikomos bendruomeninėmis organizacijomis, nes neatitinka pagrindinio bendruomeniškumo principo – atstovauti visų vietovės gyventojų interesams.

Kaimo vietovė – tai kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.