Skip to main content

Pranešėjų apsauga

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu (toliau – Įstatymas), yra galimybė informuoti Žemės ūkio agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apie institucijoje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pranešimus gali pateikti esami ir buvę Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, arba asmenys, sutartiniais santykiais (konsultavimo, paslaugų, praktikos ir pan.) susiję su Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
  • pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
  • kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
  • pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
  • Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo;
  • kitų pažeidimų.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Asmeniui pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to, ar asmuo bus pripažintas pranešėju.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Pranešimą asmuo gali pateikti:

  • užpildydamas Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede nurodytą pranešimo apie pažeidimo formą.
  • Laisvos formos pranešimu (nurodydamas, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Įstatymu), kuriame turi būti pateikta ši informacija:
  • pranešėjo vardas, pavardė, asmens kodas, darbovietė, kiti kontaktiniai duomenys;
  • žinomą informaciją: kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi daryti; sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes; ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas; bet kokius kitus turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią formą (pdf, word).

Pranešimo teikimas

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Žemės ūkio agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau  – Agentūra), ją gali pateikti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, vienu iš šių būdų:

  • tiesiogiai kompetentingam subjektui (įteikiant raštą arba žodžiu);
  • atsiųsti informaciją elektroniniu paštu, adresu: [email protected];
  • paskambinus Agentūros elektroniniame tinklapyje nurodytu, Agentūros direktoriaus įsakymu paskirto kompetentingo subjekto tarnybiniu telefono numeriu.

Agentūroje kompetentingo subjekto funkcijų vykdymas pavestas: Agentūros Veiklos valdymo departamento Išteklių valdymo skyriaus vyr. specialistei Evai Balabanovai (tel. nr. +370 632 13253), jos nesant – Agentūros Veiklos valdymo departamento Išteklių valdymo skyriaus vyr. specialistui Leonardui Urbanovič (tel. nr. +370 613 26332).

  • Asmuo pranešimą apie pažeidimą Agentūroje taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija arba pateikti pranešimą viešai.

Aktualūs teisės aktai

Papildoma informacija

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Atnaujinimo data: 2026-03-20