Atnaujintas tautinio paveldo reglamentavimas: kas keičiasi nuo 2026 metų?
Tautinis paveldas – tai per šimtmečius Lietuvos teritorijoje susiformavusios ir iki šių dienų išlikusios tradicijos, apimančios tiek materialųjį, tiek nematerialųjį etninės kultūros paveldą. Nuo 2026 metų įsigalioja atnaujintas tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų reglamentavimas, kuriuo yra praplėstos Žemės ūkio agentūros atsakomybės.
Sertifikavimo procesas: kas keičiasi?
Sertifikavimo procesas prasideda pareiškėjo pateiktu prašymu ir produkto aprašu, kuriame pagrindžiama gaminio ar amato atitiktis istoriškumo, kilmės ir tradicinio gamybos būdo kriterijams. Žemės ūkio agentūra registruoja dokumentus ir perduoda juos vertinti. Tautinio paveldo ekspertų komisija vertina atitiktį teisės aktų nuostatoms ir pateikia savo rekomendacijas, o posėdžio metu priėmus teigiamą sprendimą, jį Žemės ūkio agentūros direktorius patvirtina įsakymu. Sertifikatas įregistruojamas Licencijų informacinėje sistemoje ir apie kūrėją viešai paskelbiama informacija.
Pagrindinis pokytis yra tai, kad pagal naują tvarką, galutinis įsakymas dėl priimtų sprendimų bus pasirašomas Žemės ūkio agentūros direktoriaus. Tokie pakeitimai leis aiškiau apibrėžti atsakomybes, užtikrinti vienodą sprendimų taikymo praktiką ir skaidresnį procesą visiems pareiškėjams.
Kaip pažymi Žemės ūkio agentūros Licencijavimo ir programų administravimo departamento direktorė Eglė Valienė, vienas svarbiausių šių metų uždavinių – užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų procedūrų:
„Perėmus funkciją, visi sertifikatai ir pažymėjimai bus išduodami tik skaitmeniniu būdu per Licencijų informacinę sistemą. Kad perėjimas būtų sklandus, svarbiausia užtikrinti, jog pareiškėjams būtų aiškios visos prisijungimo, dokumentų pateikimo ir sertifikatų naudojimo procedūros.“
Ji pabrėžia, kad pereinamasis laikotarpis apima ir vidinius agentūros procesus:
„Taip pat turėsime perkelti ir struktūrizuoti istorinius sertifikavimo duomenis bei pradėti dirbti su nauja sistema. Pereinamuoju laikotarpiu didžiausias dėmesys bus skiriamas procesų stabilumui, darbuotojų pasirengimui ir sklandžiam sprendimų veikimui praktikoje, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų pasiektas didesnis efektyvumas.“
Kodėl tautinio paveldo produktų sertifikavimas yra svarbus?
Vadovaujantis Tautinio paveldo produktų įstatymu, sertifikavimas patvirtina, kad gaminys ar amatas atitinka istoriškumo, kilmės ir tradicinio gamybos ar veiklos būdo kriterijus. Tai reiškia, jog sertifikuoti produktai nėra atsitiktiniai – jų tradicija susiformavo Lietuvos teritorijoje ir buvo perduodama iš kartos į kartą.
Per tautinio paveldo produktus Lietuva išsiskiria iš kitų šalių – savitais raštais, skoniais, medžiagomis ir gamybos technologijomis. Šie gaminiai stiprina visuomenės ryšį su kultūrinėmis šaknimis, ugdo pagarbą tradicijoms ir padeda perduoti paveldą jaunajai kartai.
Kas keičiasi tradiciniams amatininkams?
Didžiausias praktinis pokytis – sertifikatų ir pažymėjimų atsisakymas popierine forma. Nuo šiol visi sertifikatai bus pasiekiami tik skaitmeniniu būdu per Licencijų informacinę sistemą.
„Amatininkams svarbu žinoti, kad visi sertifikatai ir dokumentai bus pasiekiami skaitmeniniu būdu, todėl Agentūra sieks užtikrinti aiškią informaciją ir nuoseklias gaires, kaip prisijungti prie sistemos ir pasitikrinti savo dokumentus“, – sako E. Valienė.
Kokią naudą sertifikavimas teikia kūrėjams?
Tautinio paveldo produkto sertifikatas kūrėjui suteikia:
- didesnį vartotojų pasitikėjimą ir produkto patikimumą;
- konkurencinį pranašumą rinkoje;
- platesnes galimybes dalyvauti mugėse, parodose ir gauti paramą;
- galimybę pagrįstai taikyti aukštesnę kainą;
- ilgalaikį prekinio ženklo stiprinimą ir apsaugą nuo kopijų.
Sertifikuoti produktai viešinami ir Žemės ūkio agentūros administruojamoje svetainėje www.tautinispaveldas.lt, kur pirkėjai gali susipažinti ne tik su produktais, bet ir su jų kūrėjais.
Gyva tradicija – bendras tikslas
Šiandien Lietuvoje jau sertifikuota apie 3000 tautinio paveldo produktų, atestuota 219 tradicinių amatų meistrų, patvirtintos 63 neformaliojo mokymo programos. Tai rodo, kad tautinis paveldas nėra vien praeities palikimas – tai gyva, kuriama ir puoselėjama kultūros dalis.
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys reglamentavimo pokyčiai yra kryptingas žingsnis siekiant aiškesnių procedūrų, didesnio skaidrumo ir tvirtesnės tautinio paveldo apsaugos, užtikrinant, kad tradicijos būtų perduodamos ateities kartoms ne kaip prisiminimas, o kaip gyva praktika.
Atnaujinimo data: 2026-01-23
Taip pat skaitykite:
Jau šį penktadienį Ginučių vandens malūne atidaroma trečioji tautinio paveldo produktų paroda
Žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis padeda geriau matyti kooperacijos tinklą Lietuvoje
„Kaimas į namus“ stiprina atpažįstamumą – prekių ženklas oficialiai įregistruotas