Grūdų augintojams: ką svarbu žinoti prieš pasirašant grūdų pirkimo–pardavimo sutartį
Žemės ūkio agentūra primena grūdų augintojams, kad prieš pasirašant grūdų pirkimo–pardavimo sutartį svarbu atidžiai įvertinti visas joje nustatytas sąlygas. Sudaryta sutartis tampa privaloma abiem šalims, todėl dėl neaiškių ar nepriimtinų sąlygų reikėtų derėtis dar iki jos pasirašymo.
Dėl įstatyme nustatytų draudimų nesiderama
Grūdų pirkėjas ir pardavėjas gali laisva valia derėtis dėl pristatomo grūdų kiekio, pristatymo terminų, kainos, papildomų paslaugų ir kitų sutarties sąlygų.
Tačiau sutarčių laisvės principas nereiškia, kad šalys gali susitarti nesilaikyti Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo. Sutartyje negali būti paneigti ar pakeisti įstatyme nustatyti imperatyvūs draudimai.
Pavyzdžiui, pirkėjui draudžiama vėliau nei per 60 dienų atsiskaityti už nupirktus grūdus, vienašališkai keisti sutarties sąlygas, reikalauti su grūdų pardavimu nesusijusių mokėjimų, nepagrįstai perkelti pardavėjui patirtus nuostolius ar taikyti atsakomuosius komercinius veiksmus dėl pardavėjo naudojimosi savo teisėmis. Dėl tokių pirkėjo veiksmų sutarties šalys negali susitarti kitaip.
Rekomenduojama vadovautis tipinėmis sutarties sąlygomis
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos.
Nors šios sąlygos nėra privalomos visa apimtimi, jos parengtos tam, kad padėtų pirkėjams ir pardavėjams sudaryti aiškias, subalansuotas ir kuo mažiau ginčų keliančias sutartis. Todėl grūdų augintojams rekomenduojama jomis vadovautis ir kuo mažiau nuo jų nukrypti.
Su tipinėmis sąlygomis galima susipažinti čia.
Papildomos sąlygos turi būti aiškios ir priimtos laisva valia
Dėl įstatyme nereglamentuotų klausimų šalys gali susitarti pačios. Tačiau tokios sąlygos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įrašytos sutartyje bei priimtos abiejų šalių laisva valia, o ne vienašališkai primestos pirkėjo.
Pavyzdžiui, jeigu teisės aktai nenustato, kuri šalis turi apmokėti tam tikrą papildomą paslaugą, tokia pareiga gali atsirasti tik tuomet, kai šalys dėl jos aiškiai susitaria sutartyje. Pasirašius sutartį, joje nustatytus įsipareigojimus privalo vykdyti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas.
Pirkėjas negali savo vidaus dokumentu ar vėliau priimtu sprendimu vienašališkai nustatyti pardavėjui naujų mokėjimų ar pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygų.
Kokiais atvejais gali padėti agentūra?
Žemės ūkio agentūra prižiūri, ar pirkėjai grūdų pardavėjams netaiko įstatyme draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos. Nustačiusi pažeidimą, agentūra gali taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones.
Tačiau agentūra negali spręsti civilinių ginčų, kilusių dėl šalių laisva valia sudarytos sutarties vykdymo, pakeisti sutarties sąlygų ar atleisti vienos iš šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų. Tokie ginčai sprendžiami šalių susitarimu arba teisės aktų nustatyta ginčų sprendimo tvarka.
Todėl grūdų augintojus raginame sutartis pasirašyti atsakingai, neskubėti ir iš anksto išsiaiškinti visas neaiškias sąlygas.
Kilus klausimų dėl galimos nesąžiningos prekybos praktikos ar dar prieš pasirašant grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, galima konsultuotis su Žemės ūkio agentūros specialistais.
Atnaujinimo data: 2026-08-04
Taip pat skaitykite:
Kūrėjai kviečiami į ketvirtąją tautinio paveldo parodą – šįkart Rusnėje
Atnaujinta kergimo deklaravimo ir sėklinimo duomenų klaidų taisymo tvarka
Nauji ūkio subjektai kviečiami į informacinį seminarą apie sąžiningą prekybos praktiką
Žemės ūkio agentūra per pusmetį išdavė beveik 300 importo licencijų