Supaprastinta valstybinių melioracijos įrenginių nurašymo tvarka
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo (I-323) pakeitimai, kuriais supaprastinta valstybinių melioracijos įrenginių nurašymo tvarka.
Naujai įtvirtinta, kad valstybės melioracijos statiniai urbanizuotose teritorijose, jei jų išardymas būtų brangesnis nei po išardymo gautų medžiagų vertė ir jie pastatyti iš nekenksmingų medžiagų, gali būti neardomi – paliekami savaime sunykti. Taip pat nurašyti grioviai ir sureguliuoti upeliai neišardomi, o paliekami natūraliai atsikurti.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik tuomet, kai valstybei priklausantys melioracijos statiniai urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose yra nurašyti ir išardyti bei likviduoti. Sprendimą dėl tokių statinių likvidavimo priima savivaldybės taryba.
Be to, numatyta, kad jei melioracijos statinių išardymas gali padaryti žalą aplinkai ar kitiems asmenims, žemės savininkas ar naudotojas turi parengti melioracijos statinių iškėlimo projektą ir juos pertvarkyti pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.
Įstatymo pakeitimais taip pat išplėstos Žemės ūkio agentūros funkcijos – Agentūra ne tik prižiūrės melioracijos darbų atlikimą, bet ir kontroliuos bei koordinuos valstybės melioracijos statinių rekonstravimo investicijų projektų rengimą, kai jie finansuojami valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
Nuoroda į LR Melioracijos įstatymą: I-323 Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas
Atnaujinimo data: 2025-11-05
Taip pat skaitykite:
Jau šį penktadienį Ginučių vandens malūne atidaroma trečioji tautinio paveldo produktų paroda
Žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis padeda geriau matyti kooperacijos tinklą Lietuvoje
„Kaimas į namus“ stiprina atpažįstamumą – prekių ženklas oficialiai įregistruotas