Trumpųjų tiekimo grandinių kelias į sėkmę: Tauragės pavyzdys – VšĮ „Eko maistas“
10.16
Dabartinės globalios ir vietinės sąlygos keičia maisto tiekimo grandines, todėl ypatingai svarbu rūpintis vietiniu maistu – šviežiu, kokybišku ir gaminamu mūsų pačių ūkiuose. Tai ne tik užtikrina saugumą, bet ir stiprina bendruomenę bei vietos ekonomiką. Būtent su tokia žinute po Lietuvos regionus keliavo ką tik pasibaigęs Žemės ūkio agentūros organizuojamas informacinių renginių ciklas „Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG): kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“.
Renginiuose savo veiklą pristatė Tauragės rajono viešoji įstaiga „Eko maistas“, kurios pavyzdys puikiai atskleidžia, kaip trumpųjų tiekimo grandinių idėjos gali tapti sėkminga realybe.
Įstaigos įkūrimą nulėmė kelios pagrindinės priežastys: problemos viešojo maitinimo sistemoje, sveikatai palankesnės mitybos integravimas ir vietos ūkininkų skatinimas, Žaliojo kurso politika, klimato kaitos iššūkiai. Įkvėpimo semtasi iš JAV jau integruotų ir veikiančių pavyzdžių, tačiau modelis buvo adaptuotas Lietuvos vietos sąlygoms ir specifiniams iššūkiams.
Auginame sveikatai palankius įpročius nuo pirmųjų kąsnių
„VšĮ „Eko maistas“ – tai socialiai atsakinga viešoji įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – tiekti kokybišką, šviežią ir ekologišką maistą Tauragės rajono darželiams. Veikla grindžiama tvarumo, sveikos mitybos ir vaikų gerovės principais“, – sako įstaigos direktorė Daina Stalnionienė.
Pasak direktorės, bendradarbiavimas su ūkininkais ir tiekėjais užtikrina, kad vaikų lėkštėse atsiduria natūralūs, kuo mažiau perdirbti produktai, atitinkantys aukščiausius kokybės ir saugos standartus.
Kartu su tėvais, pedagogais ir partneriais kuriama aplinka, kurioje sveikas maistas – ne išimtis, o kasdienybė. „Viena įstaiga negali išugdyti teisingų mitybos įpročių per metus. Galima stengtis, dirbti ta linkme, bet tai reikia daryti ne tik viešajame maitinime, bet ir šeimoje, - sako ji. - Kai startavome, labai daug kalbėjome su tėveliais, įstaigų darbuotojais. Didelis indėlis yra ir pačių mokytojų bei jų padėjėjų – kaip jos komunikuoja, kaip pateikia maistą“.
Įstaigos vadovė neslepia gaunanti gražių atsiliepimų iš tėvų: „Didžiausias pagyrimas – kai vaikai sako: „Mama, palauk, aš pabaigsiu vakarienę ir galėsime eiti namo’“, arba kai namuose giria darželyje valgytus pietus. Tokie momentai labai šildo ir motyvuoja“.
VšĮ „Eko maistas“ šiandien
Šiandien įstaiga aptarnauja tris Tauragės rajono ugdymo įstaigas, kasdien tiekia maistą apie 500 vaikų. Per mėnesį pagaminama maždaug 30 000 maisto porcijų, o visam tiekimo tinklui prisideda 13 ekologiško ir sveiko maisto tiekėjų. „Mūsų moto – auginame sveikatai palankius įpročius nuo pirmųjų kąsnių“, – sako D. Stalnionienė.
Įstaiga dar jauna – Tauragės rajono savivaldybės sprendimu įkurta tik prieš metus, o realius pirmuosius maisto išvežimus pradėjo šių metų kovo viduryje. „Viskam ruoštasi kosminiu greičiu – viena diena atitiko kelių savaičių darbus“, – pasakoja direktorė ir pulsuojanti optimistine energija prideda, kad viskas pasidaro darymo būdu.
Vietos ūkininkai – partneriai, kuriuos verta skatinti
„Eko maistas“ glaudžiai bendradarbiauja su vietos ūkininkais, tiekiančiais daržoves, pieno produktus ir kitus šviežius ingredientus. „Bendradarbiaujant su ūkininkais, skatiname juos sertifikuotis, gaminti ekologiškai, o juos motyvuoja mintis, kad jie yra reikalingi ir jų darbas vertinamas. Ūkininkui svarbu matyti, kad jo užauginta produkcija yra svarbi čia pat, savo krašto vaikams“, – paaiškina D. Stalnionienė.
Tokiu būdu įstaiga ne tik užtikrina šviežią ir kokybišką maistą vaikams, bet ir stiprina vietos ekonomiką, prisideda prie tvaresnės maisto sistemos kūrimo.
Iššūkiai ir sprendimai
Nepaisant sėkmingos veiklos, „Eko maistas“ susiduria ir su iššūkiais. Vienas jų – kainų skirtumai tarp ekologiškų ir įprastinių produktų. Taip pat kintantis vaikų skaičius – atostogos, sergamumas ar vasaros laikotarpis – kuris ženkliai koreguoja maitinimo apimtis. Siekiant jas išlaikyti, įstaiga vasaros metu pasiūlė maitinimo paslaugas vaikų sporto ir poilsio stovykloms.
Ūkininkų nesibūrimas į kooperatyvus – vienas didžiausių iššūkių. VšĮ „Eko maistas“ kaip ir daugelis mokyklų ar kitų viešojo maitinimo įstaigų neturi sandėlių. Ūkininkai turi pristatyti produktus tik savaitei į priekį. Be to, ne visi ūkininkai turi sertifikatus – nors ne vienas augina ekologiškai, dokumentai dažnai nesutvarkyti. Taip pat ir viešųjų pirkimų procedūros reikalauja laiko ir dokumentacijos išmanymo, o tai ūkininkams yra sudėtinga ir reikalauja specifinių kompetencijų.
„Ūkininkai puikiai moka auginti, tačiau dokumentinė pusė dažnai nėra jų stiprioji sritis. Tam reikalingas būrimasis į kooperatyvus. Kooperatyvai galėtų padėti tvarkyti dokumentaciją, konsultuoti augintojus ir palengvinti jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose“, – sako D. Stalnionienė.
Dar vienas svarbus iššūkis – klimato sąlygų nenuspėjamumas, galintis sutrikdyti tiekimą. Nepastovūs orai – tiek lietinga vasara, tiek sausra – gali visiškai sunaikinti pasėlius, todėl būtina planuoti lankstesnę logistiką ir turėti alternatyvų.
„Nemažas iššūkis – viešųjų pirkimų reikalavimai ir tiekimo stabilumas. Kartais sunku suderinti norą pirkti iš vietos ūkininkų su įstatymais ir procedūromis. Be to, ne visada įmanoma užtikrinti nuolatinį tiekimą dėl sezoniškumo ir klimato sąlygų – bet mes ieškome būdų, kaip tai spręsti“, – aiškina D. Stalnionienė.
Paskata judėti pirmyn
Direktorė džiaugiasi, kad Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio agentūra aktyviai gvildena trumpųjų tiekimo grandinių klausimus ir įtraukia švietimo įstaigas bei savivaldybes į diskusijas. „Labai džiugu, kad ši tema keliama, apie ją kalbama ir diskutuojama. Kai institucijos rodo dėmesį ir domisi, tai tampa rimtu paskatinimu judėti pirmyn. Juk trumpųjų grandinių plėtra – tai ne tik ekonominis, bet ir visuomenės sveikatos klausimas“, – sako VšĮ „Eko maistas“ vadovė.
Sėkmės istorija, įkvepianti kitus
Tauragės rajono savivaldybės pasirinktas modelis rodo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės gali sėkmingai veikti ir viešajame sektoriuje – kai yra aiškus tikslas, atsakomybė ir noras keisti požiūrį į maistą.
„Tikėjau projektu nuo pirmų dienų. Jeigu nebūčiau tikėjusi, nebūčiau ir apsiėmusi jo įgyvendinti. Turiu užduotį sukurti veikiančią įstaigą, o į tą žodį įeina be galo daug. Mes vis dar tik kuriamės, tačiau mūsų įstaigos įtaka jau jaučiama tiek bendruomenei, kurios mažuosius maitiname sveikiau, tiek vietos ūkininkams, iš kurių perkame produktus, skatiname trumposios maisto tiekimo dalyvius ir prisidedame prie vietos ekonomikos plėtojimo“, – įsitikinusi direktorė.
„Ekologiškai maitintis nėra per brangu. Sveikata – niekada nėra per brangu. Įmanoma viskas. Reikia tik daryti ir, žinoma, rasti balansą bei veikti įjungiant sveiką mąstyseną“, – reziumuoja D. Stalnionienė.
Atnaujinimo data: 2025-10-17
Taip pat skaitykite:
Jau šį penktadienį Ginučių vandens malūne atidaroma trečioji tautinio paveldo produktų paroda
Žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis padeda geriau matyti kooperacijos tinklą Lietuvoje
„Kaimas į namus“ stiprina atpažįstamumą – prekių ženklas oficialiai įregistruotas